Drėgmės analizatoriai

Drėgmės analizatoriai – laboratoriniai prietaisai, skirti greitai nustatyti mėginio drėgmės arba sausosios medžiagos kiekį termogravimetriniu metodu. Mėginys džiovinamas kontroliuojamoje temperatūroje, o jo masės pokytis nuolat matuojamas integruotomis tiksliomis svarstyklėmis.

Drėgmės analizatoriai naudojami maisto, grūdų, pašarų, farmacijos, chemijos, plastiko ir kitų medžiagų drėgmės kontrolei laboratorijose, gamyboje, žemės ūkyje bei kokybės kontrolės procesuose.

Renkantis analizatorių svarbu įvertinti drėgmės matavimo diapazoną, temperatūros diapazoną, padalos vertę, kaitinimo technologiją, mėginio dydį, matavimo pakartojamumą ir džiovinimo programų galimybes.

Kaip veikia drėgmės analizatorius?

Drėgmės analizatorius sujungia tikslias svarstykles ir kontroliuojamą mėginio kaitinimo sistemą.

Pirmiausia nustatoma pradinė mėginio masė. Analizės metu mėginys kaitinamas pasirinktoje temperatūroje, o prietaisas nuolat stebi jo masės mažėjimą.

Pasiekus nustatytą matavimo pabaigos kriterijų, pagal pradinės ir galutinės masės skirtumą apskaičiuojamas mėginio drėgmės arba sausosios medžiagos kiekis procentais.

Toks metodas leidžia gerokai greičiau atlikti daugelį rutininių drėgmės tyrimų nei naudojant atskirą džiovinimo spintą ir laboratorines svarstykles.

Kaip pasirinkti drėgmės analizatorių?
1. Mėginio drėgmės diapazonas

Svarbu įvertinti, kiek drėgmės paprastai turi tiriama medžiaga. Kai kuriems produktams reikia analizatoriaus, galinčio patikimai nustatyti labai mažą drėgmės kiekį, o kitais atvejais tiriami didelės drėgmės mėginiai.

2. Kaitinimo temperatūra

Skirtingoms medžiagoms reikalinga skirtinga džiovinimo temperatūra. Profesionalūs drėgmės analizatoriai gali pasiūlyti reguliuojamą temperatūrą iki maždaug 160–200 °C.

Temperatūrą reikia parinkti pagal konkrečią medžiagą ir taikomą analizės metodą.

3. Padalos vertė

Padalos vertė (d) nusako mažiausią masės pokytį, kurį gali parodyti integruotos svarstyklės.

Drėgmės analizatoriai gali turėti, pavyzdžiui:

0,01 g – greitiems rutininiams patikrinimams;

0,001 g – tikslesnei laboratorinei ir kokybės kontrolei;

0,0001 g – itin mažiems masės pokyčiams registruoti.

Mažesnė padalos vertė savaime nereiškia tokio paties drėgmės nustatymo tikslumo – rezultatui taip pat įtakos turi mėginio masė, paruošimas, temperatūra, džiovinimo programa ir metodo pakartojamumas.

4. Kaitinimo technologija

Halogeninis kaitinimas užtikrina greitą mėginio įkaitimą ir tikslų temperatūros valdymą, todėl plačiai naudojamas laboratoriniuose drėgmės analizatoriuose.

Kai kuriems mėginiams ir metodams gali būti naudojamos ir infraraudonųjų spindulių (IR) kaitinimo sistemos.

Kur naudojami drėgmės analizatoriai?

Drėgmės analizatoriai plačiai naudojami:

maisto produktų gamyboje;
grūdų ir miltų tyrimuose;
pašarų ir žemės ūkio produktų analizei;
farmacijos pramonėje;
chemijos laboratorijose;
plastikų ir polimerų gamyboje;
žaliavų priėmimo kontrolei;
gamybos proceso kontrolei;
galutinio produkto kokybės kontrolei;
mokslinių tyrimų laboratorijose.