Mokyklinės svarstyklės

Mokyklinės svarstyklės – paprastai valdomos ir praktiškos elektroninės svarstyklės, skirtos chemijos, fizikos, biologijos ir kitų gamtos mokslų pamokoms, laboratoriniams darbams bei demonstraciniams eksperimentams.

Jos naudojamos mokyklose, gimnazijose, profesinio mokymo įstaigose, universitetuose ir mokymo laboratorijose.

Renkantis mokyklines svarstykles svarbu įvertinti svėrimo ribą (Max), padalos vertę (d), maitinimo būdą, svėrimo platformos dydį ir konkrečiam eksperimentui reikalingas funkcijas.

Kaip pasirinkti mokyklines svarstykles?
Svėrimo riba

Pirmiausia reikėtų įvertinti, kokio dydžio objektai ir mėginiai bus sveriami.

Iki 500 g – nedideliems mėginiams, reagentams ir tikslesniems mokomiesiems bandymams.

500–1000 g – universalioms chemijos ir fizikos pamokoms.

1–3 kg – didesniems objektams, indams ir mokomiesiems eksperimentams.

3–6 kg ir daugiau – kai reikia sverti didesnius indus, medžiagas ar demonstracinius objektus.

Svarstykles rekomenduojama rinktis su pakankama Max atsarga, tačiau nebūtina be poreikio rinktis labai didelės svėrimo ribos, nes dažnai kartu didėja ir padalos vertė.

Padalos vertė (d)

Padalos vertė nurodo mažiausią masės pokytį, kurį svarstyklės gali parodyti ekrane.

Pavyzdžiui:

0,001 g – 1 mg;

0,01 g – 10 mg;

0,1 g – 100 mg;

1 g – 1 gramas.

Paprastiems mokomiesiems eksperimentams dažnai pakanka 0,1–1 g padalos vertės.

Chemijos laboratoriniams darbams, kuriuose naudojami mažesni mėginiai, gali būti naudinga 0,01 g arba net 0,001 g padalos vertė.

Svarbu nepainioti padalos vertės su realiu matavimo tikslumu – galutinę matavimo kokybę taip pat lemia atsikartojamumas, liniškumas, kalibravimas ir aplinkos sąlygos.

Mokyklinės svarstyklės chemijos pamokoms

Chemijos laboratoriniuose darbuose svarstyklės naudojamos:

reagentams sverti;
tirpalams ruošti;
medžiagų masei nustatyti;
reakcijos metu vykstantiems masės pokyčiams stebėti;
tankio skaičiavimo užduotims;
kiekybiniams eksperimentams.

Jeigu sveriami nedideli reagentų kiekiai, verta rinktis modelį su 0,01 g ar mažesne padalos verte.

Mokyklinės svarstyklės fizikos pamokoms

Fizikos pamokose svarstyklės gali būti naudojamos:

masės matavimui;
tankio nustatymui;
masės ir jėgos ryšio demonstravimui;
mechanikos eksperimentams;
medžiagų savybių tyrimams;
matavimo paklaidos ir rezultatų sklaidos demonstravimui.

Mokiniams skirtoms svarstyklėms ypač svarbus paprastas valdymas ir aiškiai įskaitomas ekranas.

Mokyklinės svarstyklės biologijos pamokoms

Biologijos ir gamtos mokslų laboratorijose svarstyklės gali būti naudojamos:

augalų ir kitų biologinių mėginių masei nustatyti;
mėginių paruošimui;
dirvožemio tyrimams;
vandens ir drėgmės pokyčių eksperimentams;
biomasių palyginimams.
Baterinis maitinimas

Mokyklinėms svarstyklėms baterinis maitinimas yra ypač praktiškas.

Tokias svarstykles galima:

lengvai pernešti tarp kabinetų;
naudoti mokinių darbo vietose;
naudoti ten, kur nėra elektros lizdo;
naudoti išvykose ar lauko eksperimentuose.

Jeigu svarstyklės bus naudojamos intensyviai, verta rinktis modelį, galintį veikti tiek nuo elektros tinklo, tiek nuo baterijų.

Svarstyklės su apsauga nuo skersvėjo

Modeliams su labai maža padalos verte aplinkos poveikis tampa svarbesnis.

Oro judėjimas, vibracija, nestabilus stalas ar temperatūros pokyčiai gali turėti įtakos rodmenims.

Todėl 0,001 g ar panašios padalos vertės mokyklinėms svarstyklėms gali būti naudinga apsauga nuo skersvėjo.

Mokyklinės ar laboratorinės svarstyklės?

Mokyklinės svarstyklės orientuotos į paprastą naudojimą, patvarumą, mobilumą ir gerą kainos bei funkcionalumo santykį.

Laboratorinės precizinės ar analitinės svarstyklės dažniausiai turi aukštesnes metrologines charakteristikas, sudėtingesnę kalibravimo sistemą, daugiau duomenų perdavimo galimybių ir yra skirtos profesionaliam laboratoriniam darbui.

Mokymo tikslams nebūtinai reikalingos brangiausios laboratorinės svarstyklės – svarbiausia pasirinkti parametrus pagal atliekamus eksperimentus.

Kokios funkcijos naudingos mokykloje?

Priklausomai nuo modelio, naudingos gali būti:

Tara – indo masei atmesti;

Vienetų keitimas – rezultatams rodyti skirtingais matavimo vienetais;

Vienetų skaičiavimas – vienodų smulkių objektų kiekiui nustatyti;

Procentinis svėrimas – procentinėms užduotims;

Automatinis išsijungimas – baterijų taupymui;

Duomenų perdavimas – rezultatams perduoti į kompiuterį ar mokymo sistemą.