Mechaninės svarstyklės laboratorijai, mokymui ir pramonei

Mechaninės svarstyklės – paprastos ir patikimos svarstyklės, kurių veikimui nereikalingas elektros tinklas, baterijos ar elektroninis ekranas.

Priklausomai nuo konstrukcijos, masė nustatoma naudojant spyruoklinį, svirtinį arba balansavimo mechanizmą. Tokios svarstyklės naudojamos laboratorijose, mokyklose, gamyboje, žemės ūkyje, kokybės kontrolėje ir įvairiems mobiliems matavimams.

Renkantis mechanines svarstykles svarbiausia įvertinti svėrimo ribą (Max), padalos vertę (d), konstrukcijos tipą, matavimo vienetus ir naudojimo paskirtį.

Kaip pasirinkti mechanines svarstykles?
Svėrimo riba (Max)

Pirmiausia reikia nustatyti didžiausią objekto ar krovinio masę, kurią planuojama sverti.

Mechaninių svarstyklių svėrimo ribos gali būti labai įvairios:

iki 100 g – mažiems mėginiams ir mokomiesiems bandymams;

100–1000 g – smulkiems objektams ir laboratoriniams darbams;

1–5 kg – universaliam naudojimui;

5–20 kg – didesniems objektams, gamybai ar žemės ūkiui;

20–50 kg ir daugiau – sunkesniems pakabinamiems objektams.

Renkantis svarstykles rekomenduojama pasirinkti Max su pakankama atsarga, tačiau nereikėtų be poreikio rinktis gerokai didesnės svėrimo ribos, nes tai dažniausiai reiškia ir didesnę padalos vertę.

Padalos vertė (d)

Padalos vertė nurodo mažiausią skalės žingsnį, kurį galima nuskaityti.

Pavyzdžiui:

0,1 g – labai mažiems objektams;

1 g – universaliems nedidelės masės matavimams;

10 g – kilogramų diapazono svėrimams;

100–500 g – didesnės svėrimo ribos mechaninėms svarstyklėms.

Padalos vertė nėra tas pats, kas matavimo paklaida.

Mechaninėms svarstyklėms papildomai svarbus skalės nuskaitymas, spyruoklės charakteristikos, mechanizmo būklė ir tinkamas nulio nustatymas.

Spyruoklinės svarstyklės

Spyruoklinės svarstyklės nustato apkrovą pagal spyruoklės deformaciją.

Priklausomai nuo modelio, rezultatas gali būti pateikiamas:

gramais;
kilogramais;
niutonais.

Modeliai su gramų arba kilogramų skale naudojami masei nustatyti, o niutonais graduoti mechaniniai prietaisai gali būti naudojami jėgai matuoti.

Spyruoklinės svarstyklės vertinamos dėl paprastos konstrukcijos, mobilumo ir galimybės dirbti be elektros energijos.

Mechaninės ar elektroninės svarstyklės?

Mechaninės svarstyklės nereikalauja elektros energijos ir dažniausiai pasižymi paprastesne bei atsparia konstrukcija.

Elektroninės svarstyklės paprastai leidžia pasiekti mažesnę padalos vertę, turi automatinę tarą, skaitmeninį ekraną, duomenų perdavimo funkcijas ir daugiau automatizuotų svėrimo režimų.

Mechanines svarstykles verta rinktis, kai:

svarbus mobilumas;
nėra elektros energijos šaltinio;
reikalinga paprasta ir ilgaamžė konstrukcija;
matavimai atliekami lauko sąlygomis;
nereikalingos duomenų perdavimo ar automatinės skaičiavimo funkcijos.
Mechaninės svarstyklės laboratorijai ir mokymui

Mechaninės svarstyklės plačiai naudojamos mokyklose, universitetuose ir mokymo laboratorijose.

Jos padeda praktiškai suprasti:

masės matavimo principą;
jėgos ir masės skirtumą;
svertų veikimo principą;
Hooke'o dėsnį;
spyruoklės deformaciją;
matavimo skalės nuskaitymą.

Dėl aiškiai matomo mechaninio veikimo principo jos ypač tinkamos fizikos ir gamtos mokslų mokymui.

Mechaninės svarstyklės pramonei

Tvirtesnės konstrukcijos mechaninės svarstyklės taip pat naudojamos:

gamybos įmonėse;
sandėliuose;
žaliavų priėmimo kontrolei;
žemės ūkyje;
dirbtuvėse;
kokybės kontrolėje;
lauko matavimams.

Tokiose srityse svarbūs patvarumas, paprastas naudojimas ir galimybė atlikti matavimą nepriklausomai nuo elektros energijos šaltinio.

Mechaninės svarstyklės ar dinamometras?

Šias dvi grupes svarbu atskirti.

Mechaninės svarstyklės, kurių skalė graduota gramais arba kilogramais, naudojamos masei nustatyti.

Dinamometras pirmiausia skirtas jėgai matuoti, todėl rezultatas paprastai pateikiamas niutonais (N).

Kai kurios mechaninės spyruoklinės konstrukcijos gali būti labai panašios, todėl renkantis prietaisą svarbu patikrinti, kokiais vienetais graduota jo skalė ir kokiai paskirčiai jį numatė gamintojas.